vienličnas

×vienlìčnas, -à (hibr.) adj. (4) 1. vienodas, toks pat: O tas ponas nedurnas buvo, tai kap jis turėjo du vienličnu krepšiu, davė jam tą kitą krepšį BsMtI136(Brt).

vienličnaĩ adv.: Karalius liepė daryt tokį laivą, kad galėtų po vandenį ir po žemę vienličnai plaukiot (ps.) Brt.

2. be iškilimų, plynas: Vienlična žemė, kuri be atmainos, be rievių J. 3.

vienličnaĩ adv. neraštuotai, lygiai: Vienličnaĩ austas audimas, t. y. lygus J. Kitkart vienličnaĩ dėvėdavo visi lietuviai, o nū darkos J.